|
|
|
|
|
|
Mediacija |
|
Mediacija yra vienas iš alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai teisinėje literatūroje dažniausiai suprantami kaip neteisminiai ginčų sprendimo mechanizmai, taikomi vietoj bylinėjimosi teisme. Lyginant su teismo procesu, mediacija yra daug pigesnė, trumpesnė, lankstesnė ir efektyvesnė. |
| Plačiau |
Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai |
|
Ginčai yra kasdienio gyvenimo dalis. Jie gali kilti tarp kaimynų, šeimos narių ar verslo partnerių. Paprastai ginčai atsiranda, kai keletas asmenų vienu metu bando įgyvendinti skirtingus interesus. Siekiant atkurti pažeistų interesų pusiausvyrą, kilusį ginčą šalys gali spręsti net keliais būdais. |
| Plačiau |
Vartotojų interesų apsauga Lietuvos teisėje |
|
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d. įtvirtinta: „Valstybė gina vartotojo interesus“. Tai reiškia, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota imtis visų įmanomų priemonių kuo veiksmingiau apsaugoti vartotojų teises. Ji turi nustatyti standartus ir kitus reikalavimus, kuriuos turi atitikti į rinką patenkantys produktai bei paslaugos, taip pat prižiūrėti, kad ūkio subjektai nenukryptų nuo šių reikalavimų ir jų laikytųsi. |
| Plačiau |
Įvaikinimo teisinis reglamentavimas |
|
Artėjant Kalėdoms, daugelis likimo nuskriaustų, beglobių vaikų laukia stebuklo – surasti naujus namus ir šeimą, kurioje jie būtų mylimi ir reikalingi. Vaiko teisę turėti šeimą, džiaugtis saugia ir užtikrinta vaikyste garantuoja tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė. |
| Plačiau |
Antstoliai ir jų vykdoma veikla |
|
|
Terminą antstolis yra tekę girdėti kiekvienam, tačiau galbūt ne kiekvienas žino, kas antstolius skiria, kokie reikalavimai jiems keliami, kokią veiklą jie vykdo, kokios jų teisės ir pareigos, bei kokią antstolių atsakomybę numato įstatymai. Šiame straipsnyje pateiksime trumpą Antstolių įstatymo apžvalgą, kuri leis daugiau sužinoti apie antstolius. Pabaigoje taip pat aptarsime probleminius antstolių veiklos klausimus. |
| Plačiau |
Tikėjimo laisvė ir religinių bendruomenių bei bendrijų statusas Lietuvoje |
|
Lietuvoje tikėjimo laisvę, sutinkamai su pagrindiniais tarptautiniais dokumentais, pagal kuriuos įsipareigojimus prisiėmė Lietuva, garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), įstatymai bei kiti teisės aktai. Tikėjimo laisvė – viena iš asmeninių pilietinių žmogaus teisių. |
| Plačiau |
Dviguba pilietybė - konstitucinė problema? |
|
Dvigubos pilietybės klausimas pastaruoju metu tampa vis aktualesnis. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje pateiksime informacijos, kas yra pilietybė, kada gali atsirasti dviguba pilietybė, apžvelgsime dabartinį reglamentavimą ir su tuo susijusius Konstitucinio Teismo išaiškinimus, taip pat siūlomą naujausią Pilietybės įstatymo projektą. |
| Plačiau |
Artėja rinkimai - ar įgyvendinsime teisę valdyti savo šalį? |
|
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad „piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus“. Ši visuotinai pripažinta teisė gali būti įgyvendinta per kitas politines teises ir laisves: rinkimų teisę, teisę inicijuoti referendumą, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, peticijų teisę, taip pat teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, skųsti jų sprendimus. |
| Plačiau |
|
© 2006 - 2010 Lietuvos žmogaus teisių centras
Visos teisės saugomos. |
Sprendimas:
InCube
|
|
