Kaip ir buvo tikėtasi, ekonominė krizė įnešė pokyčių į diskriminacijos „piramidę“. Pasak respondentų, kaip ir pernai, labiausiai paplitusia diskriminacijos forma europiečiai laiko diskriminaciją dėl rasės, etninės kilmės ar tautybės (taip mano 61 proc. apklaustųjų). Tuo tarpu manančiųjų, kad diskriminacija dėl amžiaus yra labai paplitusi, palyginus su praėjusiais metais, padaugėjo net 16 proc. (dabar taip mano 58 proc. apklaustųjų). Tai ypač siejama su ekonominio sunkmečio laikotarpiu, kai amžius gali tapti pretekstu diskriminuoti. Taip pat padaugėjo manančiųjų, kad Europoje labai diskriminuojami neįgalieji – dabar taip mano daugiau nei pusė apklaustųjų. Be to, beveik du trečdaliai (64 proc.) europiečių mano, kad ekonominio nuosmukio metu diskriminacijos dėl amžiaus apraiškų daugės.
Įdomu tai, kad beveik kas penktas (16 proc.) apklaustasis tvirtino, kad per pastaruosius metus teko diskriminaciją patirti asmeniškai. Daugeliu atveju taip teigė tie respondentai, kurie priskyrė save kuriai nors mažumai (daugiausia tai buvo asmenys, priskyrę save tam tikrai grupei pagal etninę kilmę, negalią ar lytinę orientaciją). Taigi, matyti gana aiškus ryšys tarp buvimo tam tikros mažumos nariu ir diskriminacijos patirties.
Pažymėtina, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie diskriminaciją šiek tiek (o kai kuriais aspektais ir gana ryškiai) skyrėsi nuo Europos vidurkio. Nors dauguma europiečių (net 61 proc.) manė, kad labiausiai paplitusi diskriminaciją dėl rasės, etninės kilmės ar tautybės, tačiau Lietuvoje taip galvoja tik kas ketvirtas (26 proc.). Lietuvos gyventojai taip pat nemano, kad žmonės dažnai diskriminuojami dėl religijos ar tikėjimo (Lietuvoje taip mano tik 14 proc. apklaustųjų, tuo tarpu Europoje – 39 proc.). Šiuos skirtumus galima paaiškinti kiek skirtinga Lietuvos visuomenės etnine ir religine sudėtimi – šiais aspektais Lietuva yra gana homogeniška šalis, tad ir tokią diskriminaciją patiriančių asmenų yra gerokai mažiau, nei didesnėje dalyje Europos valstybių.
Jau buvo rašyta, kad asmeninė patirtis, pažįstamų ar draugų, priklausančių tam tikroms mažumoms, turėjimas keičia žmonių požiūrį į įvairovę ir diskriminaciją. Apklausos duomenys tik patvirtino šią prielaidą. Pavyzdžiui, net 63 proc. Lietuvos gyventojų teigė turį pažįstamų ar draugų, turinčių negalią, o atsakydami į klausimą, kuris iš veiksnių galėtų sutrukdyti kandidatui gauti darbą, 46 proc. respondentų įvardijo neįgalumą (tai beveik 10 proc. daugiau nei Europos vidurkis).
Kitas įdomus Lietuvos visuomenės skirtingumas pastebėtas nagrinėjant klausimą apie lytinę orientaciją. Vos 7 proc. Lietuvos gyventojų teigė turį draugų ar pažįstamų, kurie būtų homoseksualūs (Europos vidurkis yra 38 proc.). Tad, regis, pasitvirtina prielaidos, kad Lietuvoje homoseksualūs asmenys linkę slėpti savo orientaciją nuo aplinkinių, nepasakoti apie tai net artimiausiems draugams.
Parengta pagal Eurobarometro apklausos „Diskriminacija ES šalyse 2009” duomenis
