Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo (DK 285 str.). Pavyzdžiui, dėl drausminės nuobaudos skyrimo, darbo užmokesčio sumokėjimo, atostogų suteikimo, lengvatų ir specialių sąlygų taikymo, viršvalandinių darbų bei darbo naktį apmokėjimo ir pan.
Individualaus darbo ginčo šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Tačiau reikia pastebėti, kad ne visi tarp darbuotojo ir darbdavio kilę nesutarimai yra laikomi darbo ginčais. Individualiam darbo ginčui būdingi tokie požymiai:
1) nesutarimo ilgalaikiškumas;
2) kilusio ginčo nagrinėjimas rungimosi tvarka atitinkamose institucijose;
3) nesutarimo tarp darbuotojo ir darbdavio atsiradimas iš individualių darbo santykių.
Individualius darbo ginčus, jeigu Darbo kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja darbo ginčų komisija arba teismas. Taigi individualių darbo ginčų nagrinėjimo sistema turi 2 grandis – ikiteisminę ir teisminę. Šių ginčų nagrinėjimas pagrįstas bendra taisykle, kad darbo ginčų komisija yra būtinas kiekvieno darbo ginčo nagrinėjimo etapas. Darbo kodeksas kai kurias atskiras individualių darbo ginčų kategorijas priskiria tiesiogiai teismui, tačiau tai turėtų būti vertinama kaip bendrosios taisyklės išimtis.
Individualių darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje
Darbo ginčų komisija yra privaloma pirminė institucija, nagrinėjanti individualius darbo ginčus, kylančius tarp darbuotojo ir darbdavio, išskyrus tuos, kurie pagal Darbo kodeksą turi būti nagrinėjami teismuose.
Darbo ginčų komisija sudaroma pariteto pagrindu iš vienodo skaičiaus darbuotojų atstovų, renkamų įmonės darbuotojų susirinkime, ir darbdavio atstovų, skiriamų darbdavio įsakymu (potvarkiu). Komisija sudaroma kaip nuolat veikianti institucija, bet ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Pasibaigus terminui darbo ginčų komisija renkama iš naujo arba perrenkama. Maksimalus kadencijų skaičius nenustatytas.
Komisijos pirmininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui eina darbuotojų ir darbdavio atstovai. Visas darbo ginčų komisijos turimas išlaidas padengia darbdavys.
Komisijai techniškai aptarnauti darbdavys skiria komisijos raštvedį. Jis priima ir registruoja prašymus, išreikalauja iš atitinkamų tarnybų prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus, ekspertų išvadas, praneša apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, rašo komisijos protokolą, siunčia išrašus ir sprendimus, persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pavedimus.
Darbo kodekso 296 str. yra nustatomas 3 mėnesių terminas, per kurį darbuotojas gali pateikti prašymą darbo ginčų komisijai, kad apgintų savo pažeistas teises. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.
Darbuotojo prašyme komisijai turi būti nurodoma ieškovo (darbuotojo), atsakovo (darbdavio), kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės, darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, aiškiai suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymas paduodamas komisijos raštvedžiui, o jeigu jo nėra - darbdaviui. Raštvedys gautą prašymą užregistruoja, praneša komisijai, parengia bylą nagrinėti, išreikalauja reikiamus dokumentus, skaičiavimus, išvadas, praneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, įteikia atsakovui prašymo kopiją.
Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėl kaip per 7 dienas nuo prašymo padavimo dienos, o prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo jo padavimo dienos.
Darbo ginčų komisijos posėdžiai turi vykti laiku, patogiu abiem šalims – tiek darbo metu, tiek po darbo. Darbdavys privalo suteikti komisijos posėdžiams tinkamą patalpą. Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų.
Sprendimai priimami bendru komisijos narių susitarimu ir įrašomi į protokolą pagal Vyriausybės patvirtintą formą. Jei komisijos nariai nesusitarė, komisijos protokole įrašoma, kad šalys (darbuotojų irdarbdavio atstovai) nesusitarė ir sprendimas nepriimtas. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, nariai ir raštvedys.
Komisijos raštvedys darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašą, o šalims nesutarus ir sprendimo nepriėmus - išrašą iš protokolo per 5 dienas pasirašytinai įteikia dalyvaujantiems byloje asmenims.
Darbo ginčų komisijos sprendimas įsigalioja jį priėmus ir turėtų būti vykdomas savanoriškai ir nedelsiant. Komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali. Jei darbdavys per 10 dienų nuo darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašo gavimo dienos ar per kitą sprendime nustatytą laikotarpį sprendimo neįvykdo, tai darbuotojas įgyja teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad šis sprendimas būtų įvykdytas priverstinai.
Individualių darbo ginčų nagrinėjimas teisme
Darbuotojas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginčas komisijoje nebuvo išspręstas, arba tais atvejais, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė, per 14 dienų gali kreiptis su ieškiniu į teismą.
Darbo kodekso 295 str. 2 dalyje yra numatytos rūšys tų darbo ginčų, kurie nagrinėjami tiesiogiai teismuose nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Tai ginčai:
1) kilę dėl darbuotojo būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ar atleidimo iš darbo;
2) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo;
3) tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo;
4) pagal profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises;
5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę;
6) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Bylų, kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumus teisme reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Ieškinys darbo bylose paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles, t.y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, taip pat ieškinys gali būti pareikštas pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo ar turėjo būti dirbamas. Ieškinį teismui gali paduoti darbuotojas arba jo įgaliotas atstovas.
Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo patikrinti, ar ieškovas, t.y. darbuotojas pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo forma – ar jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo atveju, kai darbo ginčo komisija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja tiesiogiai teismas. Prie ieškinio šiuo atveju turi būti pridėtas atitinkamas darbo ginčų komisijos sprendimas.
Teisminė praktika rodo, kad teismuose dažniausiai nagrinėjami darbo ginčai, susiję su darbo sutarties sudarymu, pakeitimu ar nutraukimu. Remiantis Darbo kodekso 297 str., darbuotojas, nesutikdamas su būtinųjų darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo ar atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Šiuo atveju, jeigu teismas nustato, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos, darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.
Tuo atveju, jei nustatoma, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui pagal jo darbo stažą nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Remiantis Darbo kodekso 298 str., darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Jeigu darbuotojas turi teisę į šias išmokas už ilgesnį laiką, jis gali pasirinkti palankiausią trejų metų laikotarpį.
Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotės, darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu išieškoti jam priklausantį darbo užmokestį už visą vilkinimo laiką nuo sprendimo(nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.
Pagal Darbo kodekso 302 str. 3 d., darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
|
