Asmenų lygiateisiškumas ir nediskriminavimas – vieni svarbiausių demokratiškos visuomenės principų, tad apie juos galima rašyti labai daug. Tačiau ne veltui sakoma, kad „geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Todėl žmogaus teisių kino festivalio „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ organizatoriai jau trečią kartą Lietuvos žiūrovams pristato programą, kurioje gausu filmų, skirtų asmenų lygiateisiškumui pabrėžti. Festivalis, į nemokamas kino peržiūras jau spėjęs sukviesti 6,5 tūkstančio Vilniaus žiūrovų, persikelia į mažesnius miestus: Panevėžį (lapkričio 11–15 d.),Varėną (lapkričio 11–13 d.), Ukmergę (lapkričio 12–13 d.) bei Šiaulius (lapkričio 18–21 d.). Taigi, ką pamatyti ir apie ką padiskutuoti siūlo „Nepatogus kinas“?
Asmenų nediskriminavimui skirtoje festivalio programoje „Straipsnis Nr. 2“ šiemet net septyni filmai apie žmones, kuriuos mažai pažįstame. Romai – neatsitiktinai vieni iš jų. Nors Lietuvoje romų gyvena vos keli tūkstančiai, tačiau dažnai viskas, ką apie juos žinome, apsiriboja burtais, skurdu ir „nenoru dirbti“. Dviejuose festivalio filmuose gilinamasi į šios etninės grupės problemas. Yoram Porath filmas „Romale“ pasakoja apie vieną iš daugelio Slovakijos romų bendruomenių. Trys vaikinai deda visas pastangas norėdami įgyvendinti savo svajonę – palikti bendruomenę, užsidariusią nepertraukiamame skurdo, įkalinimo ir mirties rate. Šis liūdnas ir kartu komiškas filmas priešpastato asmenines romų svajones sunkiai įveikiamai realybei bei kelia jų lygiateisiškumo klausimą. Tuo tarpu naujausiame Audriaus Lelkaičio dokumentiniame filme „Vilniaus getas 2009“ – žvilgsnis į Vilniaus Kirtimų rajono romų bendruomenės gyvenimą. Apie šį vos už poros kilometrų nuo miesto centro esantį rajoną daug kalbama, tačiau mažai žinoma. Audrius Lelkaitis bando pats išsiaiškinti, kuo gyvena Kirtimų romai ir ar tikrai tik jie patys kalti dėl savo skurdo.
Festivalio programoje nemažas dėmesys ir kitai, Lietuvoje taip pat nemėgstamai ir nesuprantamai mažumai – homoseksualams. Italų režisierių autobiografiniame filme „Netikėtai, praėjusią žiemą“ – homoseksualios poros istorija. Luca ir Gustav‘as – tvirta, aštuonerius metus kartu gyvenanti pora. Tačiau netikėtai žiemą jų nuobodžiai jaukų ir paprastą gyvenimą sujaukia partnerystės įstatymo svarstymo peripetijos, supurčiusios visą Italiją. Gustav‘as įtikina besispyriojantį Luca kilti į kovą už savo pilietines teises su kamera rankose. Vyrai pasileidžia į bauginančią, stereotipų, homofobijos ir nepakantumo persmelktą, tačiau netikėtai komišką ir prikaustančią kelionę. Susitikti su žiūrovais į Vilnių atvykęs vienas iš režisierių – Luca Ragazzi – buvo netikėtai šiltai ir palaikomai sutiktas sostinės žiūrovų.
Kanados režisierės Julijos Ivanonovos filme „Tėvystės svajos“ – dar jautresnė tema. Ar homoseksualai gali auginti vaikus? Kamera seka Scott, Randy, Steve ir Drew siekį įgyvendinti savo tėvystės svajas. Pasiryžimas šeiminiam gyvenimui ir džiaugsmas jį kuriant, regis, neturi ribų, tačiau realybė yra kitokia. Homoseksualams, siekiantiems auginti vaikus, tenka daug paaukoti. Ar gėjų auginami vaikai bus laimingi? Sveiki? „Taps“ gėjais? Iš jų šaipysis kiti vaikai? Nors homoseksualai, norintys auginti vaikus, yra „mažuma mažumoje“, tačiau tradicinės šeimos vertybes puoselėjančios organizacijos juos iš anksto pasmerkia šeimos, moralės ir visuomenės griovėjų vaidmenims. Julijos Ivanovos filmas – tai proga patiems įsitikinti, kuo kitokie ar tokie patys yra homoseksualūs tėvai.
Etninė neapykanta ir rasizmas – pagrindinė režisierės C. Tossi filmo „FK Mostar“ tema. Rusenantys etniniai konfliktai perskėlė Bosnijos ir Hercogovinos Mostaro miestą į kroatų ir bosnių puses. Visi ankstesnės vienybės simboliai dingo, išskyrus vienintelį – daugiakultūrę „Valez“ jaunimo futbolo komandą. Nors vaikai neatsimena karo, tačiau praeities konfliktas vis dėlto sugeba pasiekti ir juos.
Dalis programos filmų skirti pažinti žmonėms su negalia. Nuotaikingas „Pindorama – tikroji 7 nykštukų istorija“ apie Pindoramos cirko trupę, priverčiantis permąstyti mus valdančius stereotipus apie liliputizmu sergančius žmones. Jaunos Rumunijos režisierės filmas „Nesuprask manęs neteisingai…“ perteikia gilų pagarbos vienas kitam jausmą, tvyrantį psichikos negalią turinčių asmenų bendruomenėje.
Šiuos ir kitus su žmogaus teisėmis susijusius filmus galima nemokamai pamatyti Panevėžyje (lapkričio 11–15 d., kino centras „Garsas“),Varėnos kultūros centre (lapkričio 11–13 d.), Ukmergės kultūros centre (lapkričio 12–13 d.) bei Šiauliuose (Frenkelio vila, lapkričio 18–21 d.), visų filmų aprašymus galima rasti svetainėje www.nepatoguskinas.lt . |
