Kiekvienas asmuo, kuris pats negali tinkamai apginti savo pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų, turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, gyventojams yra teikiama pirminė ir antrinė teisinė pagalba. Toliau šiame straipsnyje bus apžvelgtos abiejų teisinės pagalbos rūšių teikimo sąlygos.
Pirminė teisinė pagalba
Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Ši teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą.
Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
Reikia atkreipti dėmesį, kad pirminę teisinę pagalbą organizuoja ir teikia savivaldybių institucijos. Todėl asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos, jis turi kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. Skirtingai nei buvo iki šiol, asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, neprivalo deklaruoti savo pajamų ir turto.
Norėdami gauti pirminę teisinę pagalbą, asmenys turi pateikti šiuos dokumentus: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba ES valstybės narės piliečio pasą arba šių asmenų asmens tapatybės kortelę); kitos užsienio valstybės piliečio pasą ir leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje.
Kalbant apie pirminės pagalbos teikimo tvarką, įstatyme yra nurodyta, kad ši pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos.
Paprastai pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Tačiau, esant reikalui, ši trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu.
Būtina atkreipti dėmesį, kad asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.
Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Įstatymas taip pat numato atvejus, kada pirminė teisinė pagalba neteikiama. Ši pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta išsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.
Remiantis praėjusių metų ataskaita, 2008 m. pirminė teisinė pagalba buvo suteikta 39 884 asmenims. Daugiausia Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybių gyventojams. Pirminė teisinė pagalba dažniausiai buvo teikiama šiais klausimais: nuosavybės teisių atkūrimo, administracinės teisės, socialinės apsaugos teisės, žemės teisės, darbo teisės, civilinės teisės, šeimos teisės ir kt. klausimais.
Antrinė teisinė pagalba
Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys. Antrinę teisinę pagalbą šie asmenys gauna, kai jų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.
Įstatyme taip pat yra nurodyti asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas:
1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas;
2) nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
3) asmenys, gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą;
4) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
5) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
6) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
7) asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
8) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
9) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
10) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
11) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais, bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu;
12) asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
13) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.
Norėdami gauti antrinę teisinę pagalbą, asmenys turi pateikti šiuos dokumentus (bendra tvarka):
1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba ES valstybės narės piliečio pasą arba šių asmenų asmens tapatybės kortelę); kitos užsienio valstybės piliečio pasą ir leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje;
2) gyventojo turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Asmenys, kurie turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas, turi pateikti šiuos dokumentus:
1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba ES valstybės narės piliečio pasą arba šių asmenų asmens tapatybės kortelę); kitos užsienio valstybės piliečio pasą ir leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje;
2) papildomus dokumentus, kurie yra nurodyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 str.
Įstatyme nurodyta, kad prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai tarnybai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba priima iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos.
Antrinę teisinę pagalbą visose bylos ikiteisminėse ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Pagalbą teikiantis advokatas privalo bendrauti su pareiškėju jam suprantama kalba, o jei tai neįmanoma, turi būti užtikrintas tokio bendravimo vertimas.
Reikia atkreipti visų pareiškėjų dėmesį, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama šiais atvejais, kai:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
3) pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos;
4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos;
5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
8) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis;
9) pareiškėjas, kuriam nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, nesutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Remiantis praėjusių metų ataskaita, 2008 m. iš viso buvo gauta 11 067 prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą, t.y. 35 proc. daugiau nei 2007 m. Iš visų gautų prašymų 91,56 proc. atvejų buvo priimtas sprendimas suteikti pagalbą, 5,81 proc. atvejų buvo priimtas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, 2,63 proc. atvejų sprendimas nebuvo priimtas.
Straipsnis parengtas, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ataskaitomis. |
